- skaninti
- skãninti (-yti K, Gr), -ina, -ino tr. 1. I, K, Š, Rtr, BŽ55, DŽ daryti skanų (skanesnį), gardinti: Skanink verėną, pridėdamas uždarą, baltalą J. Skãninu [valgį] svečiuon DūnŽ. ^ Sunkus darbas valgį skãnina Šl, Vlkj. ║ NdŽ prk. dailinti, gražinti (kalbant). 2. refl. Š, DŽ garsiuotis, gardžiuotis (valgiu, gėrimu): Valgydamas, gerdamas skãninas, t. y. sako, kad skanu jam J. Išvirsu liuob šutynės, skãninsias kaip pasiutę DūnŽ. Atata, atata – skãninas, šaltą girą gerdamas Skd. Metylių arbatą reik greitai gerti – skãninties nereik Vkš. Taurę vienu malku išgėrė ir didžiai skaninos M.Valanč. | prk.: Ilgas lapsėtuvo kotas trankina rankas – dig, dig, dig … tik skãninsys (čiulpėsi iš skausmo) Žd. Kiti žvėrys ir paukščiai skaninas ėsdami Blv. ║ skaniai valgyti, gerti: Žiūrėk, žiūrėk – katė jau skãninas pienu! Šauk. Kurie pirmu valgė duoną aniolų, paskiaus skaninosi jovalu paršų M.Valanč. 3. refl. DŽ1, Brs, Kal prk. gėrėtis, grožėtis kuo: Žmonys skãninas puikiais arkliais Šts. Skãninos: kokie jūso javai, kokie paršai! DūnŽ. ║ jausti patraukimą, norą: Mokslais neskãninamos Šts. 4. refl. prk. džiaugtis kito nelaime: Skãninas, ka žmogų numetė DūnŽ. Nėr ko skãninties, i tau pačiam nelaimė galia atsitikti Krž. Skãninas, bjaurybė, iš kito bėdos Krš. \ skaninti; antsiskaninti; atsiskaninti; išskaninti; nuskaninti; paskaninti; praskaninti; prisiskaninti; suskaninti; užskaninti
Dictionary of the Lithuanian Language.